Periodontologinis gydymas
Siekiant išvengti negrįžtamų pokyčių, individuali higiena ir specialisto priežiūra periodontologiniams pacientams yra būtina.
Periodonto ligos, kurių pagrindinė priežastis yra apnašų kaupimasis aplink dantis – plačiai paplitusios Lietuvoje. Tyrimai rodo, jog beveik 90% žmonių turi tam tikro sunkumo šios ligos požymių.
Negydant periodontito, pirminiai klinikiniai požymiai laikui bėgant progresuoja į sunkias periodontito stadijas, kurios pasireiškia danties paslankumu, o galiausiai ir danties netekimu. Pagrindinis šios ligos pavojus yra tas, kad simptomai vystosi lėtai ir be skausmo, tad ilgus metus pacientas ligos gali net nepastebėti.
Kas yra periodontitas?
Periodontitas arba parodontozė yra liga, kurios metu dėl apnašų kaupimosi aplink dantis pažeidžiami juos supantys audiniai. Periodontitas dažniausiai vystosi lėtai ir neskausmingai, todėl ši liga yra labai paplitusi – tyrimai rodo, kad beveik kas antras vyresnis žmogus yra susidūręs su šia liga.
Periodontito priežastys
Periodontitas dažniausiai išsivysto dėl netinkamos burnos higienos ir burnoje besikaupiančių bakterijų. Jų išskiriamos medžiagos veikia dantenų audinius, todėl susidaro burnos apnašos, kurios vėliau sukelia uždegimą.
Nepašalintos minkštosios apnašos kaupiasi tarpdančiuose, po dantenomis ir ilgainiui tampa dantų akmenimis – ant dantų paviršiaus susiformavusiomis bei sukietėjusiomis mineralinės kilmės apnašomis. Dantų akmenys spaudžia dantenas, tirpdo kaulą ir suformuoja vadinamąsias „kišenes“, todėl dantenos paburksta, pakeičia spalvą, ima kraujuoti, o laikui bėgant – atsitraukia nuo danties. Laiku nepašalinus dantų akmenų, apsinuogina danties kaklelis, vėliau ir šaknis, burnoje atsiranda nemalonus kvapas.
Periodontitas (parodontozė) dažnai pasireiškia nusilpus imunitetui ar sergant lėtinėmis ligomis, taip pat žmonėms, turintiems seilių sekrecijos ar hormoninių sutrikimų.
Ši liga taip pat gali išsivystyti ir esant netaisyklingam sąkandžiui, nešiojant netinkamus dantų protezus. Dažna periodontito priežastis yra ir rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, o retais atvejais periodonto ligos gali būti nulemtos genetiškai.
Labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją periodontologą, nes kitu atveju galima netekti vieno ar net keleto dantų, liga gali neigiamai paveikti ir viso organizmo būklę.
Kokie požymiai nurodo periodontito vystymąsi?
- Dantenų paraudimas;
- dantenų kraujavimas;
- dantenų nusmukimas ir dantų šaknų apsinuoginimas (vizualiai pailgėja dantys);
- tarpų tarp dantų atsiradimas dėl kaulo tirpimo;
- dantų paslankumas ir padėties keitimas;
- dantų jautrumas į šaltą, karštą, rūgštų maistą;
- nemalonus kvapas iš burnos.
Pirmas simptomas yra dantenų kraujavimas, kuris lengviausiai pastebimas valant dantis. Tik pastebėjus kraujavimą, reikėtų kreiptis į gydytoją periodontologą, kad jis tiksliai nustatytų diagnozę.
Plačiau apie periodontitą pasakoja burnos chirurgas med. dr. S. Žukauskas.
Periodontito gydymas
Pirma gydymo stadija
Periodontito gydymas prasideda nuo akmenų ir minkšto apnašo valymo, dantų bei dantų šaknų poliravimo procedūrų. Šis etapas vadinamas nechirurginiu periodontito gydymu ir reikalauja kelių paciento vizitų 1-2 savaičių intervalu.
Akmenų ir minkšto apnašo valymas atliekamas atlikus vietinę nejautrą naudojant šiuolaikišką ultragarsinį instrumentą. Jau po pirmojo vizito burnos higienistė parenka optimalias higienos priemones, paaiškina, kaip teisingai valytis dantis namuose.
Kokio efekto galima sulaukti po pirmo ligos gydymo etapo?
Gali sumažėti arba visai išnykti dantenų kraujavimas, deginimas, niežėjimas. Dantų paviršius tampa lygus, o kai kurių dantų paslankumas sumažėja. Lengvo ir vidutinio sunkumo periodontitas lengvai gydomas ir kartais chirurginių procedūrų neprireikia, tačiau jeigu dantenų kišenės siekia 5-6 mm, chirurginis gydymas yra būtina
Antra gydymo stadija
Ši stadija pradedama praėjus 3 mėn. nuo pirmosios pabaigos, kartais ir po 4-6 savaičių. Šio laikotarpio metu negilios kišenės gali visai išnykti, o gilios – žymiai sumažėti.
Jeigu gilios periodontologinės kišenės išlieka, reikalinga chirurginė jų korekcija, vadinama lopo operacija. Ji vyksta taip – pritaikius vietinę nejautrą atkeliamos dantenos ir prieinama prie giliau esančių akmenų, kurių buvo neįmanoma išvalyti profesionalios higienos metu. Dantų šaknų paviršiai operacijos metu gerai matomi, todėl yra visos galimybės kokybiškai nuvalyti akmenis ir išvalyti infekuotus audinius. Po kruopštaus išvalymo dantenos grąžinamos atgal prie dantų ir sutraukiamos siūlėmis.
Kuo efektyvus šis gydymo metodas?
Tai šiuolaikinis gydymo metodas, kurio metu ne tik išsaugomas sveikas likęs kaulas, bet ir atnaujinama dalis prarasto kaulo kiekio apie dantis. Tokie dantys sutvirtėja ir funkcionuoja ilgiau.
Trečia gydymo stadija (palaikomasis gydymas)
Kodėl reikalingas palaikomasis gydymas sergant periodontitu?
Palaikomasis gydymas reikalingas tam, kad ateityje būtų išvengta ligos pasikartojimo. Jeigu dantų apnašos vėl kaupiasi ant dantų paviršių, įvyksta dantenų infekavimas ir ligos atsinaujinimas.
Jeigu susergama pakartotinai, liga dažniausiai vystosi labai greitai ir tuomet sunkiau pasiduoda gydymui. Pakartotiniam dantų uždegimui išvengti, būtina periodiškai atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą bei palaikyti burnos ertmės imuninę apsaugą.
Kas lemia sėkmingą periodontito gydymą?
- Nuodugnus ištyrimas. Periodontito tyrimams gali būti taikomas radiologinis tyrimas, jeigu gydytojas periodontologas įtaria esant lėtinį apikalinį periodontitą. Jo metu uždegimas iš šaknies galo išplinta į periapikalinius audinius, už danties šaknies.
- Reguliari profesionali burnos higiena. Labai svarbu tinkamai rūpintis burnos higiena, nes ji gali užtikrinti, kad liga nepasikartotų.
- Gydytojo nurodymų laikymasis.
- Kreipimasis į gydytoją periodontologą, vos pastebėjus pirmuosius periodontito požymius.
- Nuolatinė ir taisyklinga burnos higiena namuose.