Kuo skiriasi sedacija nuo narkozės?

Medicinos praktikoje, atliekant įvairias chirurgines ar intervencines procedūras, pacientai dažnai susiduria su dviem sąvokomis – sedacija ir narkoze. Nors abu metodai naudojami siekiant sumažinti pacientų diskomfortą ir skausmą, jie labai skiriasi tiek poveikiu organizmui, tiek naudojimo sritimis.

Kas yra sedacija?

Sedacija – tai medicininė procedūra, kai pacientui skiriami raminamieji vaistai, siekiant sumažinti nerimą, padidinti komfortą ir dalinai arba visiškai sumažinti sąmoningumą. Sedacija naudojama lengvoms ir vidutinio sudėtingumo procedūroms, kai pacientui nebūtina būti pilnai nesąmoningam, tačiau jis turi jaustis ramus ir išvengti skausmo.

Sedacija paprastai skirstoma į tris lygius:

• Lengva sedacija – pacientas būna atsipalaidavęs, bet sąmoningas. Jis gali kalbėti, reaguoti į klausimus ar gydytojo komandas, tačiau jaučia mažiau nerimo ir diskomforto.
• Vidutinė sedacija – pacientas yra mieguistas, gali atsipalaiduoti tiek, kad miegos, bet gali būti pažadintas, kai to reikia. Vidutinė sedacija dažniausiai naudojama odontologinių ir nedidelių chirurginių procedūrų metu.
• Gilioji sedacija – pacientas yra beveik nesąmoningas ir nereaguoja į išorinius dirgiklius, tačiau gali būti pažadintas stipriais dirgikliais. Ši sedacijos forma naudojama sudėtingesnėms medicininėms procedūroms, kur būtinas paciento imobilizavimas.

Sedacija yra pritaikoma daugelyje medicininių sričių, ypač atliekant neskausmingas, bet nemalonias procedūras, pavyzdžiui, kolonoskopiją, endoskopiją, odontologines operacijas. Ji suteikia pacientui komforto jausmą, tačiau leidžia palaikyti tam tikrą sąmoningumo lygį, kurio gali prireikti gydytojams ir kitiems medicinos specialistams.

Kas yra narkozė?

Narkozė, arba bendroji anestezija, yra medicininė procedūra, kai pacientas yra visiškai nesąmoningas, nejaučia skausmo ir nereaguoja į išorinius dirgiklius. Narkozė yra pritaikoma atliekant dideles chirurgines operacijas, kurių metu būtina, kad pacientas visiškai nejudėtų ir nereaguotų į aplinkos dirgiklius.

Narkozė susideda iš trijų pagrindinių lygių:

• Sąmonės netekimas – pacientas yra visiškai nesąmoningas ir nejaučia aplinkos, todėl nejaučia ir skausmo.
• Raumenų atpalaidavimas – raumenys atsipalaiduoja, todėl chirurgas gali atlikti procedūras išvengdamas paciento nevalingų judesių.
• Skausmo nejautra – paciento organizmas yra nejautrus skausmui, nes narkozės metu slopinamos skausmo signalų perdavimo funkcijos.

Narkozė atliekama naudojant intraveninius vaistus arba inhaliacines dujas, kurios sukelia paciento sąmonės netekimą ir nejautrumą. Narkozės metu pacientas privalo būti nuolat stebimas anesteziologo, kuris reguliuoja vaistų dozes ir užtikrina, kad paciento gyvybinės funkcijos, tokios kaip kvėpavimas ir kraujotaka, išliktų stabilios ir visiškai saugios.

Pagrindiniai skirtumai tarp sedacijos ir narkozės

• Sąmoningumo lygis. Sedacijos metu pacientas gali būti dalinai sąmoningas arba lengvai mieguistas, priklausomai nuo sedacijos lygio, tačiau jis vis dar gali reaguoti į gydytojo komandas. Narkozės metu pacientas visiškai praranda sąmonę ir nejaučia nieko, kas vyksta aplinkui.
• Naudojimo sritys. Sedacija dažniausiai naudojama lengvoms ar vidutinio sunkumo procedūroms, kurios gali sukelti diskomfortą arba nerimą, pavyzdžiui, sudėtingesnėms odontologinėms procedūroms ar kolonoskopijai atlikti. Narkozė reikalinga didesnėms operacijoms, kai būtina visiškai sustabdyti skausmo ir sąmoningumo pojūčius, pavyzdžiui, pilvo ar širdies operacijoms.
• Gyvybinių funkcijų stebėjimas. Sedacijos metu paciento gyvybinės funkcijos (kvėpavimas, kraujotaka) paprastai išlieka nepakitusios, nors stebėjimo kai kuriais atvejais gali prireikti, priklausomai nuo sedacijos lygio. Narkozės metu pacientas negali pats kvėpuoti, todėl jo kvėpavimas turi būti dirbtinai palaikomas, todėl reikalinga nuolatinė anesteziologo priežiūra.
• Atgaivinimo laikas. Sedacija paprastai sukelia mažiau pašalinių efektų, todėl pacientai gali greičiau atsigauti po procedūros ir grįžti į įprastą būklę per trumpą laiką. Narkozė reikalauja ilgesnio atsistatymo laikotarpio, nes ji stipriau paveikia organizmą ir gali sukelti didesnį šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimą ar orientacijos sutrikimus.

Kada pasirinkti sedaciją, o kada – narkozę?

Sedacija yra tinkamas pasirinkimas, jei reikia atlikti neskausmingas, bet nemalonias arba baimę, nerimą keliančias procedūras, kuriose pacientas gali būti dalinai sąmoningas. Ji dažniausiai naudojama odontologijoje, gastroenterologijoje, atliekant mažas chirurgines operacijas.

Narkozė yra būtina atliekant didesnes operacijas, kurios trunka ilgiau arba reikalauja visiško paciento nejautrumo. Pavyzdžiui, ji naudojama atliekant pilvo chirurgiją, širdies operacijas ar kitas dideles chirurgines intervencijas.