2024-11-01

Gyd. odontologas ortopedas M. Kėvelaitis: nudilusių dantų atstatymo prireikia vis jaunesniems pacientams

odontologas analizuoja dantu modeli

Siekdami kokybiško rezultato, namo statybą pradedame nuo tinkamo projekto parengimo – lygiai taip pat ir su dantų atstatymu. Gyd. odontologo ortopedo darbas prasideda nuo esamos situacijos įvertinimo, su pacientu aptariamų lūkesčių, ilgalaikės perspektyvos, terminų bei kaštų, o aptarus gydymo alternatyvas, parenkamas tinkamiausias gydymo variantas. Apie gydytojo odontologo ortopedo darbą, kodėl ir kaip dėvisi mūsų visų dantys bei jų atstatymo procedūras kalbamės su VIC odontologijos klinikų Kaune gydytoju odontologu ortopedu Mantu Kėvelaičiu.

Papasakokite, kodėl baigęs odontologijos studijas pasirinkote ortopedijos specializaciją?

Svarstant kokią studijų programą pasirinkti baigus mokyklą, mano pirmuoju pasirinkimu buvo odontologijos studijos, o antruoju ir trečiuoju – aviacinė mechanika ir architektūra. Galbūt tai atrodytų keistas derinys ir itin skirtingos sritys, tačiau visiems šiems specialistams reikalingas didelis kruopštumas ir atidumas detalėms, kūrybiškumas bei nuolatinis mokymasis einantis koja kojon su naujausiomis technologijomis.

Po odontologijos studijų, išbandęs įvairias odontologijos sritis ir dėl noro gilintis į platesnę sritį, spręsti sudėtingas situacijas, dirbti komandoje su kitais specialistais, naudotis medicinos technologijų naujovėmis, pasirinkau ortopedijos rezidentūrą. Kiekvienas gyd. odontologo ortopedo pacientas yra skirtingas, todėl ir kiekviena situacija yra individuali. Nėra kategoriškų, visiems tinkamų taisyklių ar vieno visiems tinkamo sprendimo, todėl visada itin svarbu su pacientais aptarti galimas alternatyvas norimam rezultatui pasiekti, jų lūkesčius bei kaštus.

Norint būti profesionalu savo srityje, manau, kad vienas iš pagrindinių kriterijų yra nuolatinis žinių atnaujinimas ir domėjimasis naujausiomis technologijomis. Profesinę kvalifikaciją nuolat tobulinu ne tik dalyvaudamas įvairiose konferencijose ir kursuose Lietuvoje, bet ir užsienyje – Vokietijoje, Italijoje, Latvijoje, JAV.

Dažniausiai Jums tenka protezuoti ir atstatyti nudilusius dantis. Kodėl dantys dyla ir ar įmanoma tam užkirsti kelią bei išvengti problemų ateityje?

Dantys dyla visiems, jie dėvisi natūraliai kartu su amžiumi bei yra veikiami išorinių veiksnių (dantų griežimas, netolygus sukandimas, dantų erozija ir kt). Galiu pasidalinti labai geru pavyzdžiu, kad suprastumėte, kodėl vieniems jie dėvisi greičiau, o kitiems lėčiau. Žmogus per parą dantis sukandęs būna apie 5 min. – tiek, kiek reikia kramtyti, atkąsti maistą ar kalbant. Jei žmogus dantimis griežia ar laiko juos nevalingai sukandęs, šis laikas pailgėja net iki keleto valandų. Anatomiškai turime tokius dantis, kurie prisitaikę būti sukąsti tas minėtas keletą minučių, o jeigu sukandimo laikas ilgesnis – jie ir dėvisi bei dyla greičiau. Būtent todėl kiekvieno žmogaus dantų dilimo greitis yra labai individualus ir priklauso nuo jo įpročių bei kitų sveikatos aspektų.

Estetiniai pokyčiai. Natūralus dantų dilimas vyksta lėtai ir pokyčių patys dažnai nepastebime. Tiesa, kartais pokyčiai matomi tada, kai pažvelgę į senas nuotraukas matome, kad dabar dantys atrodo mažesni, o veido profilis pažemėjęs. Žinoma, geriausia šiuos pokyčius pastebėti laiku, kai galima taikyti prevencines priemones bei nudilimą sulėtinti. Deja, dažniausiai pacientai kreipiasi, kai nudilimas yra akivaizdus ir dantis jau reikia atstatinėti. Dantų dilimą pastebėti lengviau, jei profilaktiškai lankotės pas gyd. odontologą, kuris stebi Jūsų dantų būklę ir laiku įspėja apie pokyčius bei informuoja, kokių priemonių imtis stabilizacijai ar gydymui.

Dantų jautrumas. Apie dantų nudilimą signalizuoja ne tik vizualiai matomas sutrumpėjimas, bet ir dantų jautrumas. Deja, pacientai kreipiasi, kai jau būna nudilusi žymi danties dalis ir dantys yra jautrūs, nes atsidengia danties viduje esantys nervai.
Vertinant dantų nudilimą, gyd. odontologas ortopedas ieško geriausių atstatymo varianto, siekiant stabdyti dilimo procesus ir, žinoma, visada stengiamasi išsaugoti nuosavus paciento dantis.

Minėjote, kad visuomet stengiatės išsaugoti paciento nuosavus dantis. Kodėl svarbu, kad burnoje liktų savų dantų ir ar yra atvejų, kai juos verta pašalinti?

Nuosavus dantis visada stengiamės išsaugoti, nes joks implantas niekada nepakeis to, ką mums suteikė gamta – natūralių danties audinių. Dantys turi raiščius, kurių dėka žmogus kandant jaučia sukandimo jėgą. Aplink implantus šio raiščio nėra, todėl, nors atstatyti dantys atrodo itin natūraliai, kąsdami ant implanto pritvirtintais dantimis jau minėtos sukandimo jėgos tiesiog nejaučiame. Viso to pasekmė – dažnu atveju kandama ar kramtoma per stipriai, taip gadinami dantys ir kenčia burnos sveikata. Būtent todėl, jei įmanoma, visada išsaugojame nors ir keletą nuosavų dantų, kad žmogus natūraliai jaustų sukandimo jėgą.

Kadangi dantų atstatymo procese nėra vienodų taisyklių tinkamų visiems, visada individualiai vertiname situaciją ir šalinti dantų neskubame. Žinoma, būna ir tokių atvejų, kai dantis yra paslankus, pažeistas po dantenomis ar likusio danties dalis yra nepakankama kokybiškam protezavimui. Tokiais atvejais atsiranda tikimybė, kad dantį teks šalinti.

Ne paslaptis, kad pasiryžę dantų atstatymo procedūroms – investuojame į save ir savo sveikatą. Ką reikėtų žinoti kiekvienam pacientui, kad po dantų atstatymo nauja šypsena džiugintų ir rezultatas būtų ilgalaikis?

Pirmiausia, ypač svarbu nepradėti smulkių darbų ar atstatymų pačioje gydymo pradžioje neaptarus galutinio siekiamo rezultato. Kartais pacientams norisi, kad gydytojas tvarkytų tik vieną ar kitą dantį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali prireikti pergydymo, o taip prarandamas laikas ir reikalingos didesnės išlaidos. Gydymo parinkimas priklauso ir nuo to, ar atstatyti planuojama ir viršutinio, ir apatinio žandikaulio dantis, ar dantų atstatymas pradedamas nuo vieno žandikaulio su perspektyva atstatyti ir kito žandikaulio dantis. Jei pacientas nusprendžia viso sąkandžio neatstatyti, ieškome kompromisų ir randame tinkamus laikinus sprendimus, užkertančius kelią tolesniam sąkandžio blogėjimui ar stabdančius dantų dilimą. Be viso to, ypač svarbu aptarti bei tinkamai pasirinkti medžiagas, kuriomis bus atstatomi Jūsų dantys.

O kokios medžiagos dantų atstatymui yra geriausias pasirinkimas?

Vieningo atsakymo, kuris tiktų visiems, tikrai nėra. Čia galioja taisyklė, kad nebūtinai tai, kas tiko Jūsų kaimynui – tiks ir Jums. Ruošiantis dantų atstatymui tikrai neužtenka pažvelgti į kainyną ir nuspręsti, kokiomis medžiagomis norite atstatyti dantis. Tai yra investicija į save ir savo sveikatą, todėl verta į tai žiūrėti itin atsakingai. Pavyzdžiui, jeigu pacientas nusprendžia atstatyti viršutinius dantis, būtina atsižvelgti ir į apatinius. Ar tai nuosavi dantys, o gal jau protezuoti, implantuoti? Nuo to priklauso ir parenkamos medžiagos. Nesuderinus medžiagų, gali neteisingai pasiskirstyti kramtymo, sukandimo jėgos ir krūvis, sukandimas bus per kietas, todėl dantų ir burnos sveikata gali nukentėti.

Medžiagų pasirinkimas ir tinkamumas priklauso nuo Jūsų individualios situacijos ir dantų būklės. Taip pat, visada akcentuoju, kad svarbu įvertinti ne tik estetiką, bet ir sveikatą bei praktinį patogumą, tolesnės priežiūros niuansus. Atstatytus dantis reikia taip pat saugoti ir jais rūpintis, kaip ir nuosavais dantimis.

Gydymo procese, gyd. odontologas ortopedas tampa Jūsų partneriu siekiant geriausių rezultatų, todėl itin svarbus tarpusavio bendradarbiavimas ir pasitikėjimas. Be viso to, Jūsų gydymo metu atstatant dantis ir norint užtikrinti tinkamą funkcionavimą, įgyvendinti lūkesčius, sudaromas ilgalaikis planas ir gydymo metu bendradarbiaujama su visa specialistų komanda – gyd. endodontologu, gyd. terapeutu, gyd. burnos chirurgu ar gyd. periodontologu, dantų technikais, o jei reikia į komandą pasitelkiamas ir kineziterapeutas.

VIC odontologijos klinikos rūpinasi Jūsų šypsena! Konsultacijai užsiregistruoti galite internetu arba tel. nr. +370 604 16118 Vilniuje ir +370 377 75070 Kaune.